IX Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio spektaklių anonsai
2018 m. spalio 1–29 d.
Varėnos kultūros centre
FESTIVALIO ATIDARYMAS
SPALIO 1 D.
13.00 val. D. Tamulevičiūtės kapo lankymas Senosios Varėnos kapinėse (individualiai).
14.00 val. Šv. Mišios Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Mišių metu giedos Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ (vadovė Ilona Zalanskienė).
Festivalio atidarymo koncertas, dalyvauja Dainius Viešūnas (tenoras), Brigita Beinarytė (fleita), Laurynas Beinaris (išilginė fleita), Gabrielė Beinarytė (arfa), Robertas Beinaris (obojus), Gediminas Kviklys (vargonai).
Mero sveikinimas, svečių pasisakymai.
Įėjimas laisvas.
17.00 val. 2018 m.Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojo apdovanojimai, Artūro Areimos teatro – 2017 m. D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojo – spektaklis „Virimo temperatūra 5425“ pagal Virginijos Rimkaitės pjesę (rež. Artūras Areima) Varėnos kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 2, Varėna).
Įėjimas su kvietimais.
SPALIO 2 D.
18.00 val. JuozoMiltiniodramosteatro 2 daliųkomedija„GIMINĖS, ARBA KAM ZRAZŲ PAKARTOT”
Režisierius Alius Veverskis
Premjera – 2018 m. kovo 27-28 d.
Trukmė – 2 val. 40 min.
Scenografijos ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Matas Drukteinis
Šviesų dailininkas Renaldas Bartulis
Dramaturgė Dovilė Statkevičienė
Vaidina: Giedrius Arlauskas, Marius Cemnickas, Jonas Čepulis, ŽiedūnėMardosaitė, Anupras Jucius, Justina Nemanytė, Laimutis Sėdžius, Akvilė Vitkūnaitė, Gintautas Žiogas, Paulius Jakubėnas.
„Parodyti giminę – baisiau nei pirmą kartą nusirengti“, – sako vienas pjesės, pagal kurią kuriamas spektaklis, veikėjų. Ir tam tikra prasme, jis yra visiškai teisus. Tam tikra prasme, daugelis iš mūsų mieliau vilktųsi Ievos ir Adomo kostiumus ir pasileistų laukais nuogi, nei dar ir dar kartą atsidurtų situacijoje, kai visi ir kiekvienas beprotiškai stengiasi parodyti save vien iš geriausios pusės, o nesusišnekėjimo, nusišnekėjimo ir išsišnekėjimo, gyvenimo, mirties ir žmogiškųjų santykių tragikomizmas liejasi tarsi iš gausybės rago. O vis dėlto tokiose situacijose mes atsiduriame. Ir dažnai. Per Kalėdas, per krikštynas, per jubiliejus, pirmąsyk susitikę su savo antrosios pusės gimine, važiuodami į dešimtis metų nematytų pusbrolių ir pusseserių vestuves. T. y. visada, kai neva naujos moralės sistemos susiduria su neva amžinosiomis vertybėmis.
Jaunos lietuvių dramaturgės Dovilės Statkevičienės ir režisieriaus Aliaus Veverskio vedina komedijos „Giminės, arba kam zrazų pakartot“ kūrėjų komanda siekia dinamiška šiuolaikine teatro kalba, tačiau jautriai, mąstyti apie gyvus žmones ir jų nekasdieniškai kasdieniškas istorijas: apie vaikų ir tėvų konfliktus, apie dvi viena nuo kitos nutolusias kartas, kurioms vis sunkiau pavyksta susišnekėti, apie pabirusią šeimą ir pabirusią šalį, apie vertybinius ir pasaulėžiūrų skirtumus, gyvenimo kasdienybės absurdiškumą, žmogiškuosius santykius ir šiandienos visuomenę apėmusį vienatvės jausmą.
Dramaturgės D. Statkevičienės pjesė, pagal kurią kuriamas spektaklis, 2016 m. laimėjo Alytaus miesto teatro organizuotą II-ąjį respublikinį dramaturgų konkursą, o režisieriaus A. Veverskio pagal šį tekstą sukurtas būsimojo spektaklio eskizas tapo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos rengiamo konkurso „Balkono okupacija“ laureatu.
Bilieto kaina–9 Eur.
SPALIO 3 D.
11.00 val. Kauno valstybinio lėlių teatro šmaikšti, spalvinga ir dinamiška pasaka visai šeimai „TIKROJI PELENĖS ISTORIJA“pagal Šarlio Pero, Brolių Grimų ir Eugenijaus Švarco kūrinius
Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda
Premjera – 2017 m. kovo 18 d.
Trukmė – 50 min. (nuo 4 m.)
Dailininkė Giedrė Brazytė
KompozitoriusPavelas Kondrusevičius
Vaizdo projekcijų autorius Mantas Bardauskas
Pjesę vertė Violeta Šoblinskaitė
Su Mergaite kambarinės uniforma, Pelene, Fėja, Pamote, Pirmąja ir Antrąja seserimis, Princu, viešbučio Patarnautoju ir kitais personažais pasaką žaidžia aktoriaiMindaugas Černiauskas, Laima Strazdauskienė, Indrė Endriukaitė.
Spektaklis „Tikroji Pelenės istorija“ nukels žiūrovus į praėjusio amžiaus pradžią, į prabangų didmiesčio viešbutį, kur nuo ryto iki vakaro pluša Mergaitė kambarinės uniforma. Pavargusi nuo nesibaigiančių darbų ji užsnūsta ir sapne patenka į pasaką–šiuolaikinei publikai artimesnę Pelenės istorijos interpretaciją, nepamirštant akcentuoti kūrinyje užkoduoto moralo ir slypinčios išminties.
Bilieto kaina – 3,50 Eur.
SPALIO 4 D.
18.00 val. Oskaro Koršunovo teatro/Vilniaus miesto teatro spektaklis „PAMIŠĖLIS“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą „Pamišėlio užrašai“
Režisierius Oskaras Koršunovas
Premjera – 2018 m. vasario 11 d.
Trukmė – 1 val. (N-16)
Scenografija– „randomheores“
Kostiumų dailininkasJuozas Valenta
Muzika– Dominykas Digimas
Video projekcijos– Kornelijus Jaroševičius
VaidinaEimantas Pakalka
Kaip paprastas tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymas – režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Pamišėlis“ pagal Nikolajaus Gogolio kūrinį premjeroje. Pasaulinę premjerą išgyvenę ten, kur rodos buvo ir sukurtas spektaklis – politinių perversmų krečiamame Katalonijos regione Ispanijoje, menininkai sugrįžta į Lietuvą, kur vis labiau įsigali normalumo fašizmas ir ima siautėti vietiniai pamišėliai.
Pasak režisieriaus, XIX-ame amžiuje gyvenęs ukrainiečių klasikas N. Gogolis dabar atrodo tikslus ir kompetentingas it šių dienų politikos apžvalgininkas, analizuojantis situaciją tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
„Tai pranašiška apysaka, kalbanti apie fašizmo prigimtį, susijusią su noru pertvarkyti pasaulį ir didybės manija. Tai nutiko su didžiaisiais XX amžiaus diktatoriais. Dabar visas pasaulis akivaizdžiai puritoniškėja, viskas norminama, nebegalioja net nekaltumo prezumpcija, tarsi vakarų civilizacijoje vėl ateina tas laikas, kai norima „apsivalyti“. Tokių istorinių laikotarpių buvo nemažai. Užtektų priminti Spartą, inkviziciją, fašizmą, na, o mes dar prisimename sovietinį „teisingumą“. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tarkime, Lietuvoje už „žolės“ suktinę gresia dveji metai nelaisvės arba jau netgi siūloma įvesti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Utilizuojamos knygos, plėšomi žurnalai, cenzūruojama klasika, kuriamos anoniminės skundų linijos. Ir visa tai vardan teisingumo ir normalumo“, – teigia O. Koršunovas.
„N. Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX amžiuje, kuomet buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo. N. Gogolio išpranašautas didysis inkvizitorius, akivaizdu, jau dabar yra atėjęs. Ir tai yra internetas, socialiniai tinklai, kuriuose mes vienaip ar kitaip kontroliuojame vieni kitus, taip pat tobulėjančios technologijos, jau dabar atpažįstančios mūsų poreikius ir siūlančios mums greitesnį jų realizavimą. Jie jau dabar tokiu būdu mus auklėja. Ateityje jie mums siūlys ir bausmes. Jau šiandien jie įgauna viršenybę prieš įstatymą. Facebook’o žinutė gali turėti stipresnį moralinį poveikį nei teisinės institucijos. Iš esmės, internetas, pradžioje siūlęs mums žinias ir laisvę, mažina mūsų poreikį mąstyti ir tampa savotiškais tramdomaisiais marškiniais“, – tęsia O. Koršunovas.
„O kartais net nereikia interpretuoti – tiesiog įsiskaityti ir suprasti. Argi ne aktualiai dabar Lietuvoje skamba šis N. Gogolio tekstas: „Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaipsau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“, – mintį baigia O. Koršunovas.
Bilieto kaina – 7; 9 Eur(N-16).
SPALIO 6 D.
18.00val.Valstybinio Šiaulių dramos teatro 1 dalies detektyvinė tragikomedija „IŠRINKTIEJI“
Dramaturgė ir pjesės autorė Gabrielė Labanauskaitė
Režisierė Monika Klimaitė
Premjera – 2017 m. spalio 27 d.
Trukmė – 2 val.
Scenografė/kostiumų dailininkė Berta Bocullaitė
Kompozitorius Andrius Kairys
Vaidina: Inga Norkutė, Vilija Paleckaitė, Eglė Ancevičiūtė, Anicetas Gendvilas, Mindaugas Jurevičius, Povilas Adomaitis, Anupras Jucius, RimantaKrilavičiūtė.
Į kambarį prie prabangiai padengto stalo renkasi pavieniai žmonės, sukviesti į „Geriausio metų žmogaus“ apdovanojimus. Staiga nerūpestingų ir šmaikščių pokalbių srautą nutraukia pasigirdęs balsas, kuris praneša, kad tarp susirinkusiųjų yra žudikas ar žudikė. Situacija ima keistis labai netikėta linkme. Atmosfera kaista, humoras virsta rimtais kaltinimais, o nominantai – nevaldomais žiaurumo bacilos nešiotojais. Eksperimentas prasideda…
Spektaklis „Išrinktieji“ – tai drąsus jaunų teatro kūrėjų komandos meninis tyrimas žiaurumo tema. Pasak spektaklio kūrėjų, šiandien kaip niekad esame linkę į užslėptas ir nematomas žiaurumo formas: psichologinį terorą, moralinį smurtą, „etikečių klijavimą“ ir savo poelgių pateisinimą, prisidengus doruolio ir teisuolio kaukėmis.
„Tai spektaklis apie septynis nekaltus žmones, pakliuvusius į eksperimentą, jiems to nė neįtariant. Šį eksperimentą galima apibūdinti kaip „žiaurumo laboratoriją“, kurioje tyrinėjamos žiauraus elgesio ir agresijos išraiškos formos. Dažnai emocinį ar psichologinį žiaurumą žmogus linkęs pateisinti ar ignoruoti, priešingai nei fizinį smurtą. Tačiau net ir pati pasyviausia žiaurumo forma vis tiek yra agresija“, – įsitikinusi režisierė Monika Klimaitė.
Spektaklio žanras artimas detektyvui, bet kartu tai ir gilus tiriamasis žvilgsnis į žmogaus psichologijos gelmes. Režisierė Monika Klimaitė spektaklio temą apibrėžia kaip „žiaurumo plačiąja prasme laboratoriją“. Pasak spektaklio dalyvius konsultavusios psichologės Vaivos Klimaitės, „žiaurūs gali tapti visi – ir tai itin nepatogi mintis, priverčianti susitikti su savo demonais, pajusti diskomfortą ir baimę. O baimes visada verta nugalėti“.
Spektaklis sukurtas kolektyvinės kūrybos principu – kūrimo pradžioje aktoriams buvo pateiktas tik siužeto karkasas, kuris repeticijų metu, bendradarbiaujant su dramaturge Gabriele Labanauskaite bei psichologe Vaiva Klimaite, užsipildė autentišku turiniu. Pasak pjesės autorės, „Išrinktieji“ – tai aktualus ir dinamiškas, „čia ir dabar“ principu paremtas meninis-socialinis eksperimentas, žadantis žiūrovui netikėtų potyrių ir atradimų.
Bilieto kaina – 8; 10; 12 Eur ( N-14 ).
Dėmesio! Spektaklio metu naudojamos ryškios mirksinčios šviesos ir garso efektai.
SPALIO 7 D.
18 val. Solo teatro premjera „LIETUVIŠKOJI NORA“, aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais
Režisierė Birutė Mar
Kompozitorius Antanas Kučinskas
Dailininkė Indrė Pačėsaitė
Choreografė, režisierės asistentė Sigita Mikalauskaitė
Videodailininkas Karolis Bratkauskas
Premjera – 2018 m. spalio 2 d.
Vaidina: Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas, Kazanavičius, Birutė Mar
Spektaklis „Lietuviškoji Nora“ sukurtas aktorės, lietuvių teatro primadonos Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Tai viena ryškiausių Lietuvos profesionalaus teatro šimtmečio scenos menininkių, kurios kūryba atspindi mūsų teatro istorijos raidą. Išlikusiuose Monikos dienoraščiuose, laiškuose ir amžininkų prisiminimuose atgyja praėjusio šimtmečio Lietuvos scenos meno panorama bei raida režisūrinio teatro link, o taip pat – dramatiškas talentingos menininkės likimas.
Monikos Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo klasikinėje Henriko Ibseno pjesėje „Lėlių namai“ (pirmąsyk – 1942 m. Vilniaus miesto teatre pastatė Romualdas Juknevičius, antrąsyk – 1959 m. Vilniaus rusų dramos teatre 1959 m., režisierius Leonidas Lurjė) įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių aktorės kūrybinių darbų.
„Lietuviškoji Nora“ remiasi aktorės M. Mironaitės dienoraščiais ir užrašais, taip pat jos amžininkų prisiminimais bei H. Ibseno pjesės „Lėlių namai“ („Nora“) motyvais.
Bilieto kaina – 10 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 7 Eur.
SPALIO 9 D.
18.00 val. Klaipėdos dramos teatro 1 dalies spektaklis „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“
Autorius Milan MarkovićMatthis
Režisierius Marius Pažereckas
Premjera – 2017 m. lapkričio 29 d.
Trukmė – 1 val. 15 min. (N-16)
Kostiumų dizainerė Ana Romanova
Muzikos autorius Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų autorius Tomas Jurginas
Šviesų dailininkas Stasys Jamantas
Iš anglų kalbos vertė Marija Kobylskaja
Vaidina: Mikalojus Urbonas, Jonas Baranauskas, Vaidas Jočys, Kamilė Andriuškaitė, Kazimieras Žvinklys, Jolanta Puodėnaitė, Karolis Maiskis.
„Labas rytas, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan MarkovićMatthis)
Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją, paaiškėja vienas dalykas: tai drama, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu.
Pjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković, gimęs 1978 m. Belgrade, gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra naudojami Strobe žibintai, kurių poveikis gali turėti įtakos asmenims sergantiems epilepsija. Apie 65 proc. asmenų, kurie serga epilepsija, vis dar gali būti neigiamai paveikti ties 10 iki 12 pliūpsnio per sekundę intervalais šviesos.
Bilieto kaina – 4; 6; 8; 10 Eur.
SPALIO 10 D.
11.00val. Alytaus miesto teatrospektaklis vaikams „MAŽASIS PRINCAS“ pagal to paties pavadinimo Antoine De Saint-Exupery pasaką
Režisierė, inscenizacijos autorė Andra Kavaliauskaitė
Premjera – 2017 m. gruodžio 26 d.
Trukmė – 55 min.
Iliustracijų autorė Urtė Jasenkaitė
Kompozitoriai: Saulius Petreikis, Donatas Petreikis
Vaidina: Lukas Alsys, Jonas Gaižauskas, Vaidas Praspaliauskas, Eglė Juškaitė, Ona Gudaitytė, Rasa Grigutytė
Prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi pasakojimą apie Mažojo princo meilę, ištikimą ir niekada nesibaigiančią draugystę, režisierė Andra Kavaliauskaitė perkelia į sceną ir jis suskamba naujai. „Mažasis princas“ – spektaklis, kviesiantis stabtelėti ir į pasaulį pažvelgti atvira širdimi, prisimenant, kokią stiprią galią turi ištikimybė, atsakomybė, bičiulystė, tikėjimas ir meilė.
Bilieto kaina – 4 Eur, grupėms nuo 10 asmenų – 3 Eur.
18.00 val. Alytaus miesto teatro premjera „LAISVĖS ARENA“
Autorius Herkus Kunčius
Režisierius Albertas Vidžiūnas
Dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Antanas Jasenka
Vaidina: Tomas Kunčinas, Vidas Vaškius, Rasa Grigutytė- Šliaužienė, Ona Gudaitytė, Jonas Gaižauskas, Erika Jasinskaitė-Salickienė ,Eglė Juškaitė, Eglė Kordiukovaitė, Vaidas Praspaliauskas, Eugenijus Rakauskas, Vincas Vaičiulis, Inesa Pilvelytė ir balerina Augustina Kizelytė.
„Mūsų cirkas nedidelis, tačiau jame plaka didžiulė širdis“, sako „Laisvės arenoje“ nusenęs Liūtas Karalius. Čia susibūrę žvėrys bando įrodyti, kad dar gali būti kažkam reikalingi. Įkalinti iki gyvos galvos, jie veržiasi į laisvę, kad susigrąžintų slėptą prigimtį ir atsivertų vienas kitam, kuo išties yra ar norėtų būti. Deja, neretai laisvė ir tiesa atneša ne laimę, o nusivylimą...“
Herkus Kunčius
Apie XXI amžiaus patogios buities, komforto sąlygotą uždarumą bei siaurumą kalba spektaklio kūrėjai. „Laisvės arena“ žėri begaliniu šmaikštumu ir psichosocialine analize. Cirko metafora pasirinkta kaip uždaros ir išmuštruotos visuomenės modelis. Kiekvienas cirko personažas atitinka visuomenėje egzistuojančius socialinius vaidmenis. Kas būtų atidarius cirko arenos vartus?
Iširus cirkui, bendruomenės pasimeta, ima blaškytis, naujas pasaulis jas baugina ir neleidžia adekvačiai reaguoti į atsivėrusias galimybės. Režisieriaus Alberto Vidžiūno spektaklis atliepia daugybę mūsų kompleksų, visuomenės tapatybės, prisitaikymo, atjautos ir žiaurumo problemas.
Bilieto kaina – 8 Eur (iki rugsėjo 28 d.); 10 Eur, neįgaliesiems, senjorams, moksleiviams ir studentas – 6 Eur.
SPALIO 11 D.
18.00 val. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro I dalies spektaklis„DVASINIAI REIKALAI“ pagal Ingmar‘ąBergman‘ą
Režisierius Kirilas Glušajevas
Premjera – 2017 m. spalio 20, 21 d.
Trukmė – 1 val. 5 min.
Kompozitorius Tomas Stirna
Kostiumų dailininkė Marija Zalensaitė
Šviesų dailininkasEugenijus Sabaliauskas
Video menininkas Mikas Žukauskas
Teksto redaktorė Birutė Kapustinskaitė
Iš švedų kalbos išvertė Zita Mažeikaitė
VaidinaGintarė Latvėnaitė
Garsiojo švedų režisieriaus ir rašytojo Ingmaro Bergmano „Dvasiniai reikalai“ – tai gyvenimo išbandymų bei neįgyvendintų svajonių iškankintos ir susitaikymo su savimi ieškančios stiprios moters Viktorijos portretas. Tai keletas Viktorijos įsivaizduojamų pokalbių su vyru, draugėmis, tarnaite, tėvu, atsitiktiniu sutiktuoju ir pagaliau – su savimi pačia. Žvilgsnis į išdegusią vidutinio amžiaus moters sielą – gluminančiai tiesus ir atviras.
Vilniaus mažojo teatro monospektaklyje, režisuotame Kirilo Glušajevo, Viktoriją vaidina viena ryškiausių savo kartos aktorių Gintarė Latvėnaitė. Spektaklio kūrėjai atskleidžia nerimastingą, nesutramdomą Viktorijos prigimtį ir neišsipildžiusį aukštuomenės moters troškimą tapti aktore. Nepaliaujamai kaukes keičianti Viktorija visą savo gyvenimą paverčia teatro pasirodymu. Teatrą ji įsivaizduoja kaip harmonijos pažadą, kuris suteikia vilties čia, kur gyvename „savo kalėjime, siaubingoj savo vienatvėj, apsupti žiaurumo“, tačiau ją pačią teatras ir pražudo, atimdamas galimybę būti savimi. Scenoje impozantiškoji Viktorija išbando vis kitus vaidmenis, o vaizdo projekcijose regime tarsi visai kitą –tiesą atradusią – moterį.
„Dvasiniuose reikaluose“ spektaklio kūrėjai klausia: ar jums neprimena beprotnamio gyvenimas, kuriame kaukės keičiasi greičiau negu oras? Galbūt tai labiau primena gyvenimo teatrą? Beprotybės gyvenimą? O gal tai tiesiog beprotiškas teatro žaidimas?
Bilieto kaina – 5; 7; 9 Eur.
SPALIO 12 D.
18.00 val. Kauno miesto kamerinio teatro 2 dalių dokumentinis spektaklis apie prezidentą Kazį Grinių„ALKSNIŠKĖS“
Režisierius Gytis Padegimas
Premjera – 2017 m. vasario 16 d.
Trukmė – 3 val. 30 min.
Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė
Kompozitorius Raimundas Martinkėnas
Video menininkas Ernestas Lylaus
Vaidina:Henrikas Savickis, Alma Masiulionytė, Simona Bladženauskaitė, ArnisAleinikovas, Vytautas Gasiliūnas, Albinas Budnikas, Edita Niciūtė, Kristina Kazakevičiūtė.
„Demokratijai iškyla grėsmė tada, kai priimame ją kaip savaime duotą ir dėl jos nesistengiame, nekovojame…“ Barack Obama
„Kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tik per vėlu, bet niekada ne per anksti.“ Kazys Grinius (Iš II-ąją JAV prezidento kadenciją pabaigusio atsisveikinimo kalbos)
„Alksniškės“ – pasakojimai apie K. Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį.
Spektaklio veiksmas vyksta 5-ame XX a. dešimtmetyje, kuomet Kazys Grinius už protestą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas iš Kauno į savo gimtąjį kaimą – Selemos Būdą. Atskirtas nuo įprastos sau veiklos, trečiasis prezidentas prisimena kertinius savo ir visos Lietuvos gyvavimo taškus – kovą už demokratiją, žodžio, religijos ir kitų laisvių įsigalėjimą Lietuvoje, 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tolimesnę visuomeninę veiklą. Prezidento dialoguose su giminaičiais, kaimynais ir gyvenimo bendrakeleiviais atsiskleidžia Kazio Griniaus išgyvenimai, filosofinė pozicija bei asmeniniai bruožai – tolerancija, demokratiškumas, pacifizmas, išmintis. Spektaklyje atsiskleidžia ne tik Kazio Griniaus asmenybė, bet ir kitu rakursu parodomi svarbiausi tuometiniai istoriniai įvykiai.
Kaip 2011-aisiais kurdamas JAH, taip ir dabar, rašydamas pjesę spektakliui „Alksniškės“, režisierius G. Padegimas gręžiasi į istorines asmenybes, išlikusius dokumentinius jų tekstus: Kazio Griniaus atsiminimus, Gedimino Ilgūno ir Alfonso Eidinto monografijas, prezidento sūnaus Liūto Griniaus atsiminimus (išleistus JAV) bei tekstus iš 1926 m. „Varpo“, skirto Prezidentui.
Spektakliu siekiama atsigręžti į vieną demokratiškiausių Lietuvos prezidentų, priminti visuomenei apie didelį jo įnašą Lietuvos kultūrai, švietimui, viešajam diskursui bei prisiminti jo gyvenimo misiją – tarnavimą demokratijai. „Šiais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys,“ – pabrėžia režisierius G. Padegimas.
Bilieto kaina – 8; 10 Eur,moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 6 Eur.
SPALIO 13 D.
18.00 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera „VOICEKAS“pagal Georg‘oBüchner‘io pjesę
RežisieriusAntanas Obcarskas
Premjera – 2018 m. birželio 1 d.
Trukmė – 1 val. 30 min.
Dramaturgas Laurynas Adomaitis
Scenografai „randomheroes“
Kostiumų dailininkai: Juozas Valenta, FloreVauvillé
Kompozitorius Rolandas Venckys
Vaizdo projekcijų autorė Justina Šiaulytė
Šviesos dailininkas Julius Kuršys
Prodiuseris Vidas Bizunevičius
Konsultantas Audrius Pocius
Režisieriaus asistentas Mindaugas Jusčius
Vaidina: Giedrius Savickas, Laurynas Jurgelis, Agnieška Ravdo, Kęstutis Cicėnas, Gediminas Rimeika, Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas.
Režisierius Antanas Obcarskas: Voiceko gyvenimas – totalinės administracijos modelis, einantis iš kartos į kartą, iš santvarkos į santvarką. Voiceko vargas ir toliau vaikšto tarp mūsų, o galybė voicekų vis dar skuta savo kapitoną, valgo jiems priskirtą „sveiką“ maistą, kankina savo mylimąsias, nors tėra jų norų vergais. Voicekai elgiasi taip, kaip jiems pridera pagal statusą, kultus bei madas. Tačiau kai kurie voicekai jaučia, kad to neužtenka buvimui tikru (nors ir sušiktu) žmogumi. Kai kurie voicekaiilgisi tikrovės, bet nesugeba to artikuliuoti ir pralaužti totalinės administracijos gniaužtų. Vis nauja aibė voicekų palūžta ir miršta neherojiška mirtimi. Valandos ir minutės bėga, o voicekai vis labiau pavergiami tvarkos, kuri randa naujus būdus žmogų kryžminti su mašinomis. Voicekų širdis pakeičia taisyklingumo motorai, diktuojantys nenuilstantį „reikalu“ pagrįstą gyvenimo ritmą.
„Reikalas“ yra nematoma virvė, kuri jungia ir žlugdo milijonus voicekų, mėginančių atrasti savo tikrumą. Keičiasi tik aplinkybės, įrankiai, ginklai, laiko suvokimas, bet voiceko situacijų esmė išlieka ta pati, nes nerimastingas, abejojantis, bet savo klausimų nesuprantantis, nevisai pasisekęs žmogus išlieka žmonijos didžiausiu varikliu ir storiausiu sluoksniu.
Istorinis Voicekas (tikrasis jo vardas Johanas Kristianas) buvo kirpėjas-kareivis, kuris peiliu nužudė savo vaiko motiną. Tą lemtingą dieną Voiceko rankose atsidūrė peilis, o dabartis voicekams gali pasiūlyti stipresnių įrankių. Peilis, pistoletas, vairalazdė, šturvalas, atominė bomba – prie jų gali atsistoti toks pat banalus ir iškankintas Voicekas, kuriam trūks plyš reikės įrodyti savo tikrumą. Pati normaliausia kasdienybė tampa mirtina grėsme.
Šiandien Voicekas stovi oro uosto salėje. Čia greit „keleivių dėmesiui“ bus „pradedamas laipinimas“ į 2015 m. kovo 24 d. „Germanwings“ skrydį 9525 iš Barselonos į Diuseldorfą“.
GeorgBüchnerlaikomas vienu talentingiausių ir pažangiausių dramaturgu Vokietijoje. Jo pjesės seniai įsitvirtino klasikiniame repertuare. Nepaisant savo ankstyvos mirties, Büchneris paliko labai gilų įspaudą vokiečių kultūroje bei teatro dramaturgijoje. Svarbiausias literatūrinis apdovanojimas Vokietijoje yra pavadintas GeorgoBüchnerio prizu (Georg-Büchner-Preis). Turbūt žymiausia šio autoriaus pjesė yra „Voicekas“. Pjesės naratyvo pagrindas yra istorinė medžiaga, t. y. tikro žmogaus gyvenimo istorija, ir nors pjesė liko nebaigta ir fragmentiška, tačiau pasakojama istorija yra belaikė dehumanizuoto žmogaus situacijos ekspozicija. Spektaklyje pasirinkta konceptuali prieiga prie pjesės teksto (vertimo), kurios pagrindu tapo „Germanwings“ piloto AndreasoLubitzo istorija.
Bilieto kaina – 6; 8 Eur.
SPALIO 14 D.
15.00 val. Stalo teatro muzikinis spektaklis visai šeimai „KAS PASAULY G(A)RAŽIAUSIA?“
Idėjos autorės: Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė
Premjera – 2018 gegužės 26 d.
Trukmė – apie 1 val. (rekomenduojama vaikams nuo 6 metų)
Pjesės autorė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa
Kompozitorė, atlikėja Snieguolė Dikčiūtė
Režisierė, scenografė, aktorė Saulė Degutytė
Šviesų dailininkas Simas Racevičius
Video pamokėlių autorius Kęstutis Urbonas
Princas – Valdas Klemanskis
Spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą. Pasitelkusi įvairius tokiose vietose randamus objektus, pasaką seka aktorė Saulė Degutytė.
Tai – dadaistinio stiliaus spektaklis, kuriame žodis (pjesę rašė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa) interpretuojamas priešingai. Prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Taigi, spektaklyje mažieji žiūrovai skatinami žaisti kartu su aktore bei pastebėti neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų, pavyzdžiui, kai tvarkantis mėtomi daiktai, o apie nuodus kalbama saldžiai.
Kaip įprasta Stalo teatre, pasakojimui yra pasitelkiami įvairūs daiktai, o septynis nykštukus spektaklyje atstovaus grąžtas, plaktukas, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai. Todėl tikimasi, kad mergaičių pamėgta pasaka bus įdomi ir berniukams.
Šiais laikais vaikai vis mažiau mato suaugusius, kurie darbą dirba meistraudami rankomis. Siekiant užpildyti šią spragą į „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ audinį įpintos ir videopamokėlės, kaip galima dirbti įvairius darbus. Galbūt tai paskatins mažuosius išmėginti tėčių pasauliui priklausančius daiktus.
Spektaklyje daug garažo įrankiais gyvai išgaunamų garsų, scenoje papildančių atliekamo darbo įspūdį, o kiekvienam pagrindiniam veikėjui suteikiančių jo asmeninį garsą. Greta skamba ir gyvai atliekama elektroninė triukšmo (angl. noise) stilistikos muzika, scenoje kurianti emocinį lauką, mat spektaklio kūrėjos septynių nykštukų idėją papildė septyniomis emocijomis ir septyniomis savaitės dienomis.
Bilieto kaina – 4 Eur.
SPALIO 15 D.
18.00 val. Keistuolių teatro premjera „RIEŠUTŲ DUONA“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką
Režisierius Aidas Giniotis
Scenografė Ramunė Skrebūnaitė
Premjera – 2018 m. spalio 12 d.
Vaidina: Dalius Skamarakas; Vaidotas Žitkus; Jurgis Marčėnas; Džiugas Širvys, Aurimas Bačinskas/Lukas Auksoraitis, Judita Urnikytė, Vesta Šumilovaitė, Justina Smieliauskaitė, Jovita Jankelaitytė/Aistė Šeštokaitė.
Daugeliui skirtingų kartų vis kitaip pažįstama, mokyklos suole nučiupinėta, į Lietuvos kino ir teatro klasikos fondus nugulusi „Riešutų duona” Keistuolių teatre įkvepia šviežio oro gurkšnį, skambantį „The Beatles” muzika ir išeinančios vaikystės žingsniais.
Režisieriaus Aido Giniočio ir skirtingų kartų Keistuolių teatro aktorių bendras darbas – itin atviras, truputį skaudus, baisiai linksmas ir labai liūdnas spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams, jaunimui bei visiems suaugusiesiems, tebeprisimenantiems paskutinių nerūpestingų gyvenimo dienų skonį. Sauliaus Šaltenio apysaka besiremiantis spektaklis pasakoja apie Andrių Šatą, jauną nedideliame praeito amžiaus vidurio Lietuvos miestelyje gyvenantį vaikiną, ir jo mylimąją Liuką, kurių šviesią meilės istoriją užtemdo Šatų ir Kaminskų šeimų nesutarimai. Riešutų duona iš Andriaus dėdės Boleslovo rankų – laimingos vaikystės gražiausių dienų simbolis, pakrikštijęs kūrinį ir pagrindiniam jo veikėjui virtęs naujo, sąmoningo, nerūpestingas iliuzijas praradusio gyvenimo riboženkliu.
Keistuolių teatro „Riešutų duona” išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę „The Beatles”, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią.
Kiekvieno bręstančio žmogaus išgyvenama vidinė drama „Riešutų duonoje” nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais. Tai – spektaklis jauniems žmonėms, gyvenantiems nuolat besimainančioje, mažumėlę ciniškoje ir tyrą meilę neigiančioje aplinkoje, kurioje kartais taip ilgu akimirkos, leidžiančios sau ištarti: „Esu ne vienas!”.
Bilieto kaina – 9 Eur, moksleiviams – 7 Eur.
SPALIO 16 D.
18.00 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro 1 dalies komedija „Vasarvidis“ pagal WilliamoShakespeare'o pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“
Režisierė Eglė Kižaitė
Premjera – 2018 m. vasario 14, 18, 25 d.
Trukmė – 1 val. 30 min. (be pertraukos)(N-14)
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Justė Kondratė
Iš anglų kalbos vertė Antanas Miškinis
Vaidina: Eglė Grigaliūnaitė, Neringa Nekrašiūtė, Goda Petkutė, Andrius Gaučas, Gytis Laskovas, Pijus Narijauskas, Gintautas Bejeris.
Meilės kerams paklūsta visi – ryžtingi jaunuoliai ir drovios merginos, karaliai ir kunigaikščiai, fėjos ir net dievai. Ji užklumpa netikėtai ir išeina neįspėjusi. Ji apdovanoja ypatingomis galiomis ir paverčia bejėgiais. Ji nepavaldi logikos dėsniams ir nepaklūstanti protui. Ji džiugina ir žeidžia. Turtina ir sekina. Ji yra dovana, netgi tada, kai myli asilą. „Vasarvidžio nakties sapnas“ – nuostabioji W. Shakespeare’o komedija, džiaugsmingai, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės gėlę – tereikia jos sultimis miegančiajam suvilgyti akis, ir prasideda magiškas nubudimas.
Bilieto kaina – 8; 10 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems ir grupėms – 6 Eur.
SPALIO 17 D.
18.00 val. Klaipėdos jaunimo teatro3 dalių spektaklis „MŪSŲ MIESTELIS“tiems, kurie skuba gyventi ir tiems, kuriems reikia sustoti, o sustojus apsidairyti ir pamatyti savo artimus, pagal Thornton’oWilder’io pjesę
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenogafė Laura Liušaitytė
Premjera – 2018 m. sausio 3 d.
Spektaklio trukmė –3 val. 20 min. (su pertrauka)
Vaidina: Valentinas Masalskis, Rimantas Pelakauskas, Vitalija Mockevičiūtė, Diana Anevičiūtė, Valerijus Jevsejevas, Simonas Lunevičius, Asta Zachorovaitė, Artūras Lepiochinas, Gytis Lemkys, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Kavoliūnas, Ieva Pakštytė, Marija Žemaitytė, Laima Akstinaitė, Gediminas Povilavičius, Kristupas Biržietis, Paulius Pinigis.
Visuotinio lėkimo, susvetimėjimo, savanaudiškumo ir nuolatinio bandymo gyventi pagal planą kontekste spektaklis „Mūsų miestelis“ atsigręžia į amžinybės akivaizdoje gyvenančių paprastų žmonių likimus bei ieško jų prasmės. Spektaklis nagrinėja esminius klausimus: kodėl gyvename? Kas yra meilė? Kas yra mirtis? Kas yra laikas ir kodėl jo nevertiname? Kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs?
Pjesėje vaizduojamas nedidelis XX amžiaus pradžios JAV miestelis, kur kaimynystėje gyvenančias šeimas sieja vaikų meilės istorija. Trijuose veiksmuose vaizduojami esminiai žmogaus gyvenimo momentai: gimimas ir vaikystė, branda ir vestuvės, laidotuvės ir pomirtinis gyvenimas. Pjesės kalba ir situacija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, tačiau ji simbolizuoja universalų ir be sąlygišką visų žmonių pavaldumą laikui. Šiandien ši tema įgauna ir dar vieną atspalvį – žmonės nebeturi laiko vienas kitam, tad nyksta ryšiai tarp kaimynų, giminių ir šeimos narių. Spektaklio veikėjai buities paprastume atranda atsakymus į esminius būties klausimus ir išryškina gyvenimo bendruomenėje privalumus – artimus santykius, pagarbą ir geranoriškumą.
Bilieto kaina – 8; 10; 12 Eur.
SPALIO 18 D.
11.00 val. Knygos teatro spektaklis vaikams „TRUMPOS ISTORIJOS APIE...“pagal rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus istorijas
Režisierė ReditaDominaitytė
Premjera – 2017 m. gruodžio mėn. 16 d.
Trukmė – 40 min.
Spektaklis skirtas 2-8 m. vaikams, pritaikytas vaikams su regos sutrikimais.
Kostiumų dailininkė Greta Subatavičiūtė
Kompozitoriai: Modestas Kapustinskas ir Laura Misiukevičiūtė
Iliustracijų autorius Kęstutis Kasparavičius
Vaidina: Aura Garmutė, Artūras Dubaka, Laura Misiukevičiūtė, ReditaDominaitytė.
„Knygos teatras“ pristato pirmąjį savo spektaklį vaikams „Trumpos istorijos apie…”, bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka parengtą pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus. Spektaklis ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamos pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Spektaklyje susipina 3 skirtingos istorijos, kurias „Knygos teatras“ kviečia patirti liečiant, uodžiant, ragaujant… – pasikliaujant pojūčiais ne tik klausyti, bet ir iš tikrųjų išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti.
Vaidinimuose naudojamas inovatyvus pasakojimo būdas parodo mandagaus elgesio reikšmę, supažindina su buities daiktais, skirtingais augalais ir jų fizinėmis savybėmis, papildomai pasitelkiama kvapus, garsus, muzikinį atlikimą. „Spektakliu „Trumpos istorijos apie…“ kreipiamės į nuoširdžią, jautrią ir itin atvirą naujiems potyriams vaikišką vaizduotę“, – teigė „Knygos teatro“ vadovė aktorė ReditaDominaitytė.
Bilieto kaina – 5 Eur (grupėms daugiau kaip 10 asmenų – 3 Eur).
Dėmesio! Spektaklis bus rodomas Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse (J. Basanavičiaus g. 17).
SPALIO 18 D.
18.00 val. Naisių vasaros teatro 2 dalių komedija „FIGARO!” pagal Pjero OgiustinoKarono de Bomaršėpjesę „Figaro vedybos“
Režisierius Arvydas Lebeliūnas
Scenos judesys – Lina Šimkienė
Įėjimas su kvietimais (įsigijusiems 3 ir daugiau bilietų į kitus festivalio spektaklius bus įteikti du kvietimai į šį spektaklį)
SPALIO 19 D.
18.00 val. Lietuvos rusų dramos teatro spektaklis „VIENIŠAS ŽMOGAUS BALSAS“pagal Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“
RežisieriusVladimirDorondov
Premjera – 2017 m. lapkričio 16 d.
Trukmė – 1 val. 10 min.
Dailininkė Ana Berdnikova
Šviesos Simono Gudelio
Vaidina Aleksandra Metalnikova
Viena iš pagrindinių LRDT aktorių Aleksandra Metalnikova sumąstė savo monospektaklį pagal knygą „Černobylio malda“ dar iki tol, kai jos autorė Svetlana Aleksijevič pelnė Nobelio literatūros premiją. Vaidinime skamba tik vienas šios knygos pasakojimas, jo antrašte pavadintas spektaklis. Žiūrovai čia neišgirs faktų apie didžiausią žmonijos istorijoje technologinę katastrofą – Černobylio atominės jėgainės sprogimą 1986 m. balandžio 26 d. Aktorę įkvėpė rusų moters, žuvusio jauno gelbėtojo „likvidatoriaus“ taip pat jaunos našlės, pasakojimas. Tas jos pasakojimas – tarsi himnas judviejų meilei, kurią toji milžiniška katastrofa paskatino suliepsnoti neregėta jėga, nors jiedu – niekuo neypatingi, tik labai tyros ir jautrios sielos žmonės.
„Pajutau, kad privalau tai padaryti“, – sako aktorė.
A. Metalnikova yra užaugusi Visagine, abu jos tėvai dirbo tenykštėje atominėje jėgainėje. Jai tebuvo šešeri, kai sprogo Černobylio jėgainė. Jai neteko tiesiogiai susidurti su knygoje pasakojamais įvykiais, bet netiesiogiai Černobylio katastrofa palietė ir ją, ir jos šeimą. Todėl, nepaisydama didelio darbo krūvio vaidinant pagrindiniuose LRDT repertuaro spektakliuose, aktorė pasiryžo ir šiam savarankiškam darbui. Jai talkino dažnas jos scenos parneris, taip pat pagrindinių vaidmenų atlikėjas, aktorius Vladimiras Dorondovas. Tačiau kaip aktorė ir režisierius, A.Metalnikova ir V.Dorondovas bendradarbiauja pirmąkart.
Bilieto kaina – 9 Eur.
SPALIO 20 D.
18.00 val.teatro judėjimo „NoTheatre“ spektaklis „ILIUZIJOS“pagal Ivano Vyrypajevo pjesę
Režisierius Vidas Bareikis
Trukmė – 1 val. 30 min.
Vaidina: Saulė Sakalauskaitė, Roberta Sirgėdaitė, Povilas Jatkevičius, Marius Gotbergas.
Kas yra meilė? Ar egzistuoja amžina meilė? Ar meilė buna tik abipusė? O gal ji gali būti su bet kuo ir bet kam? Ar tai tokia jėga, kuri išeina iš krantų, sugriauna visas užtvaras ir užlieja visą pasaulį?
I. Vyrypajevo pjesė „Iliuzijos“ - tai pjesė apie meilę, išpažintis, apgaulės ir kitus nutikimus pasitaikančius gyvenime. Tai keturių žmonių, dviejų porų, nugyvenusių ilgą gyvenimą istorijos ir išgyvenimai, bandymai suprasti save ir kitą. Galų gale, suprasti, kas tai yra ta meilė, ką reiškia mylėti kitą žmogų.
Kaip nugyventi gyvenimą meilėje ir tuo pačiu atrasti savo vietą šitame nepastoviame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Istorijos priverčia ir juoktis, ir verkti, ir rimtai pamąstyti, koks yra meilės vaidmuo mūsų pačių gyvenimuose.
Bilieto kaina – 5; 6; 7 Eur.
SPALIO 21 D.
18.00 val. teatro „Atviras ratas“ premjera „SAULĖTOJI LINIJA“pagal Ivano Vyrypajevo pjesę
Spektaklio kūrėjai ir aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė – Tertelienė
Scenografė ir kostiumų dailininkė LiukaSongailaitė
Šviesų dailininkas Ignas Lungevičius
Trukmė – 1 val. 30 min.
Teatro „Atviras ratas“ kūrėjai Vesta Šumilovaitė ir Justas Tertelis, pasitelkę spektaklio kūrybinę komandą, kviečia žiūrovus į vienos dalies spektaklį pagal vieno populiauriausių šiuolaikinių rusų dramaturgų – Ivano Vyrypajevo – pjesę „Saulėtoji Linija”. Nors I. Vyrypajevas labai gerai pažįstamas Lietuvos teatro publikai, tačiau spektaklis pagal šią pjesę Lietuvoje kuriamas pirmą kartą.
Pjesės centrinė tema – dviejų žmonių tarpusavio santykiai šeimoje. Kaip kurti atvirą santykį su kitu žmogumi? Kaip nusiimti visas kaukes ir išsilaisvinti iš formalių, buitinių santykių? Kaip išgirsti vienas kitą ir augti kartu? Ir iš viso, ar tai yra įmanoma? Pjesės fabula remiasi dviejų sutuoktinių konfliktu, kuriuo bandoma išspręsti bei atskleisti vyro ir moters santykių painumą, susikaupusias nuoskaudas ir neišsipildžiusius lūkesčius, vis gilinančius prarają tarp dviejų žmonių. Per tragikomiškas ir puikiai atpažįstamas situacijas, I.Vyrypajevas šioje nenuspėjamoje komedijoje tarsi veda žiūrovams savotišką terapinį susitikimą – kaip laimingai bendrauti su žmona, vyru, partneriu ir pasauliu? Neeilinis autoriaus humoras, meistriškai struktūruoti dialogai, aktyvus pjesės ritmas.
„Saulėtoji linija” – tai drąsus ir atviras aktorių dueto eksperimentas, kuris ne tik tęsia teatro laboratorijos siekį kalbėti su žiūrovais savita teatrine kalba bei šiandienai aktualiomis temomis, bet ir kviečia atpažinti save teatre, pasitelkiant lengvą autoironiją, humoro jausmą bei pažinimo džiaugsmą.
Bilieto kaina – 10; 12 Eur (N-16).
SPALIO 23 D.
18.00 val. Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „ŠVEIKAS“ pagal Jaroslavo Hašeko romaną
Režisierius Adomas Juška
Premjera – 2018 m. balandžio 24 d.
Trukmė – 1 val. 15 min.
Scenografas, inscenizacijos autorius Adomas Juška
Kompozitorius Vygintas Kisevičius
Vaidina: Andrius Bialobžeskis, Mindaugas Ancevičius, Lukas Petrauskas, Marius Gotbergas
Sakoma, kad, jei yra gerų dalykų, kuriuos lėmė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, – tai daugybė talentingų „prarastosios kartos“ rašytojų, kurių skaudžios patirtys atsidūrė XX amžiaus labiausiai vertinamos literatūros centre. Tik vargu, ar surastume kitą tokį romaną, kuriame apie karą būtų kalbama taip satyriškai, kaip tai daroma čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiuose“.
Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos III-ojo režisūros kurso studentas Adomas Juška debiutuoja spektakliu „Šveikas“ pagal Jaroslavo Hašeko romaną. Savo pirmajame darbe jaunasis režisierius pasirenka kelias kultinio romano autoriaus sukurtas situacijas ir per jas siekia pažvelgti į Šveiką kaip žmogų, kurio šypsena buvo ne lengvas juokas, o aštrus pasipriešinimas valdžiai, karui ir aplinkai. Spektaklyje Šveiko aplinka – kareivių šaudykla, kurioje jis laiko taikinį, kol viršesnieji kareiviai treniruojasi šaudyti. Šveikas šypsosi, kapelionas geria, kareivis rėkia ir šaudo... Režisieriaus tikslas – atskleisti kažką tikro apie kiekvieno iš jų idiotišką egzistavimą.
Bilieto kaina – 10 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 8 Eur.
SPALIO 26 D.
11.00 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ muzikinis spektaklis vaikams „PINOKIS“ pagal Carlo’soCollodi pasakas
Scenarijaus autorius ir režisierius Šarūnas Datenis
Scenarijaus autorė ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė
Dailininkas Antanas Dubra
Kompozitorius Vytautas Leistrumas
Choreografė Sigita Mikalauskaitė
Premjera – 2018 m. vasario mėn. 24 d.
Trukmė – 50 min.
Vaidina:Šarūnas Gedvilas, Erika Gaidauskaitė, ImantasPrecas, Irmantas Jankaitis, Karolis Algimantas Butvidas, Lijana Muštašvili, Deivis Sarapinas, Dainius Tarutis.
Pinokis – gudrus „lėliškas“ sutvėrimas, besivaikantis malonumų ir būdų išvengti to, kas yra „nemalonioji“, „nuobodžioji“ gyvenimo dalis. Pinokis gyvena netolimoje ateityje, kur siaučia sustiprėjusios šių dienų vartojimo, automatizacijos ir susvetimėjimo problemos. Ir čia jis ne medinukas, o androidas, sumontuotas dirbtinio intelekto pagalba.
Vos užgimęs Pinokis puikiai žino savo teises ir poreikius, tačiau, kad suprastų esminius žmogiškus dalykus, jam tenka įveikti ilgą, pavojais nuklotą kelią. Iš tiesų, juk ir mums patiems dažnai būna neaišku, ką šiais laikais reiškia būti geru žmogumi ir, kas svarbiausia, kaip juo tapti? Juk, nepaisant gerų norų, dažnai nepavyksta elgtis pagal „teisingąjį“ planą...
Per šią sudėtingą pasaulio pažinimo kelionę pirmą kartą Š. Datenio spektaklyje žiūrovų laukia daug originalių dainų: elektroninės muzikos, nepoetinių eilių, jazzo bei hiphopo stilių skambesio. Be to, pirmą kartą į pagalbą pasikviesta ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė, padėjusi iš esmės pakeisti bei šioms dienoms pritaikyti klasikinės C. Collodi pasakos tekstą.
Bilieto kaina – 5 Eur.
FESTIVALIO UŽDARYMAS
SPALIO 29 D.
18.00 val. festivalio nominacijų įteikimas ir aktorių Vitalijos Mockevičiūtės, Neringos Varnelytėsspektaklis lietuvių siaubo pasakų motyvais „Apie vėles, žemėj klajojančias“ Varėnos kultūros centre.
Įėjimas su kvietimais.
|
FESTIVALIO RĖMĖJAI: |
FESTIVALIO ORGANIZATORIUS
2018 metai
Specialūs festivalio komisijos diplomai
„Už skirtingų kartų aktorių bendrystę“ režisieriui Dariui Rabašauskui Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje „Mūsų miestelis“ pagal Torntono Vailderio pjesę.
„Už sėkmingą vaizdo projekcijų panaudojimą“ video menininkuiTomui Jurginui Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Labas rytas, pone triuši“ pagal Milano MarkovićiausMathiso pjesę (rež. Marius Pažereckas).
Dramaturgui ir režisieriui Gyčiui Padegimui už istorinę tiesą ir aktualijas Kauno miesto kamerinio teatro spektaklyje „Alksniškės“ apie prezidentą Kazį Grinių.
„Už ryškiausią festivalio duetą“Justui TerteliuiirVestai Šumilovaitei teatro „Atviras ratas“ spektaklio „Saulėtoji linija“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę kūrėjams iraktoriams.
„Už sėkmingą debiutą“Gintarei LatvėnaiteiVilniaus Valstybinio mažojo teatro monospektaklyje Ingmaro Bergmano „Dvasiniai reikalai“(rež. Kirilas Glušajevas).
Aktoriui Mariui Cemnickui už įtaigų Mykolo vaidmenį Juozo Miltinio dramos teatro spektaklyje „Giminės, arba kam zrazų pakartot“ pagal Dovilės Statkevičienės pjesę (rež. Alius Veverskis).
„Giminių prizas“ Birutei Mar už „Solo“ teatro spektaklį apie aktorę Moniką Mironaitę „Lietuviškoji Nora“.
Nominacijos
,,Geriausia festivalio spektaklio muzika“ Nijolei Sinkevičiūtei už muziką Klaipėdos jaunimo teatro spektakliui „Mūsų miestelis“ pagal Torntono Vailderio pjesę (rež. Darius Rabašauskas).
,,Geriausia festivalio spektaklio scenografija“ „randomheroes“ scenografai už scenografiją Oskaro Koršunovo teatro spektakliui „Pamišėlis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą (rež. Oskaras Koršunovas).
,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ Aistė Šeštokaitė už Liukos Kaminskaitės vaidmenį Keistuolių teatro spektaklyje „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (rež. Aidas Giniotis).
„Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ Eimantas Pakalka už Pamišėlio vaidmenį Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje „Pamišėlis“ pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą ,,Pamišėlio užrašai“ (rež. Oskaras Koršunovas).
„Geriausia festivalio antrojo plano vaidmens aktorė“ Akvilė Vitkūnaitė už Daivos/Monikos ir Julios tėvo vaidmenis Juozo Miltinio dramos teatro spektaklyje „Giminės, arba kam zrazų pakartot“ pagal Dovilės Statkevičienės pjesę (režisierius Alius Veverskis).
,,Geriausias festivalio antrojo plano vaidmens aktorius“ Dalius Skamarakas už Kaminsko, Liukos tėvo / Ragaišio vaidmenis Keistuolių teatro spektaklyje „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (rež. Aidas Giniotis).
„Ryškiausias festivalio režisūrinis debiutas“ Marius Pažereckas už spektaklio „Labas rytas, pone triuši“ Klaipėdos dramos teatre pagal Milano Markovičiaus Mathiso pjesę režisūrą.
,,Geriausia festivalio aktorė“ Aleksandra Metalnikova už Liusios vaidmenį Lietuvos rusų dramos teatro spektaklyje „Vienišas žmogaus balsas“ pagal Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“ (rež. Vladimiras Dorondovas).
„Geriausias festivalio aktorius“ Henrikas Savickis už prezidento Kazio Griniaus vaidmenį Kauno miesto kamerinio teatro spektaklyje „Alksniškės“ (rež. Gytis Padegimas).
„Geriausias festivalio spektaklis vaikams“ Vilniaus teatro „Lėlė“ muzikinis spektaklis „Pinokis“ pagal Karlo Kolodi pasakas (scenarijaus autorius ir režisierius Šarūnas Datenis).
„Geriausias festivalio režisierius“ Aidas Giniotis už spektaklio „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką režisūrą Keistuolių teatre.
„Žiūrovų spektaklis“ Keistuolių teatro spektaklis „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (rež. Aidas Giniotis).