Aurelijos Čeredėjevaitės/Čeredaitės autorinis spektaklis „Peliukas Antanas“ gimė kaip pasakojimas apie lėlių teatrą: kas gi gali būti lėle? Tai – delniukai: vienas išmintingas, o kitas -paikas, kurie moko atjautos ir sąmoningumo. Vėliau veiksme virtuvėje gyvenantys daiktai: šluota- Fantazijos vaidmenyje, šluostė pavirtusi peliuku ar kempinėlė, kuri šuoliuoja kaip varlė...

Teatras – vaiko emocinio pasaulio ugdytojas. Vaiko fantazijos ugdyti - daiktų atgaivinimo mokykla. Spektaklio metu vaikai kartu su aktore gaudys lietaus lašelius, padeda dainuoti kelionės dainelę ir patekus į stebuklingą daržą, kur galėsi patys vaidinti agurkus ir morkas. Kūrybinės dirbtuvės „Atgiję šaukštai“ moko vaikus kūrybinės raiškos: sukurti savo lėlę pradedant nuo veidelio, jo išraiškos, plaukų ir rūbų, laisvai pasirenkant spalvas bei paruoštas.

Šaukštų aprengimo meno A. Čeredaitė mokė vaikus Baltramiejaus mugėje, taip pat vedė seminarus vaikų darželių auklėtojams bei mokytojams.

Spektaklis „Peliukas Antanas“ 2003 m. Alytuje teatrų festivalyje apdovanotas už didžiulę režisūrą, o Leidykla „Gimtasis žodis“ išleido metodinį leidinį A. Čeredėjevaitė „Peliukas Antanas“. Šiame leidinyje ne tik pjesė, o taip pat - pratimai bei lėlių gaminimo pamokos. Lėles ir scenografiją spektakliui sukurti pati save ir sukurti.

2008 m. pripažinta geriausia lėlininke tarptautiniame Armėnijos lėlių festivalyje „Pasakų dienos“. Spektakliu džiaugėsi ne tik Lietuvos vaikai, o taip pat lietuvių bendruomenės vaikai Švedijoje, ištraukos – JAV bei Ispanijoje, 2009 metais spektakliai pristato Pizos festivalyje „Buratini“. Pjesė išversta į anglų, lenkų, italų kalbas. Žodinis vertimas – į rusų kalbą. Peliuką Antaną taip pat surasite Aurelijos pasakų knygoje „Tinginė ragana“, kuri išversta į italų kalbą, o iliustravo ją dailininkas K. Kasparavičius.