„Prarijau knygą taip, lyg ją tuoj kažkas atims, lyg ji pabėgs, dings“ – rašė teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, garantuodama, kad knyga bus įdomi ne vien teatralams: „ją tikrai galiu rekomenduoti visiems, tiesiog nebijantiems įsileisti teatro manijos“. Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu“ Vilniaus knygų mugėje buvo paskelbta kaip viena penkių geriausių 2024 m. negrožinių knygų. „Ši knyga primena, kad dauguma mūsų, kaip ir Paulėkaitė, į teatrą atėjome iš meilės ir sudievinimo, siekdami, kad jis būtų ne šiaip poilsio vieta, o tai, ko žmogui būtinai reikia, kad jisai išgyventų“, taip knygą vertina teatro kritikė Ieva Tumanovičiūtė.

Aktorius Dainius Gavenonis yra vaidinęs daugumoje spektaklių su Jūratės Paulėkaitės scenografija iš pradžių „Vaidilos“, vėliau Oskaro Koršunovo teatre, režisavęs drauge su dailininke tris spektaklius. „Atsiverčiau knygą ir pradėjau lėtai skaityti. Esu pasiilgęs Jūratės, norėjau kuo ilgiau su ja pabūti. Perskaičiau per dvi dienas, kaip kokį trilerį“, sakė aktorius apie knygą, kurią sudaro beveik 500 psl. Ją išleido „Inter se“, knygos dailininkas Gintaras Znamierovskis.

Gavenonis su Paulėkaite yra sukūrę spektaklį „kartu*“, jo pavadinimas paskatino Rūtą Oginskaitę panašiai pavadinti knygą apie dailininkę. „Kartu – tai ir gyvenimo skonis, ir pats gyvenimas su visais jo skoniais“, – teigia knygos autorė, „ir kūryba, ypač teatre“.

Anot Rūtos Oginskaitės, jos knyga suteikia šansą paklajoti anapus teatro uždangos, kur matosi, kaip sugalvojami ir kuriami spektakliai. Bet ne tik tai – čia yra ir pačios dailininkės sąmonės užkulisių, kur veda jos dienoraščiai, rašyti nuo paauglystės, laiškai, drauge dirbusių menininkų pasakojimai, virstantys legendomis. „Šioje knygoje Rūtos dėka daug kalbama apie Jūratę ne tik kaip kūrėją, bet ir apie grynai žmogiškąją jos pusę – kaip mamą, žmoną, draugę,“ - rašė teatro kritikė Rimgailė Renevytė. „Todėl verčiant paskutinius knygos puslapius labai jautriai nuskamba Mykolo žodžiai apie mamą, o tiksliau – apie savo, kaip sūnaus, patirtį būnant Jūratės sūnumi. Be šio pokalbio, turbūt didžiausias (teatrinis) įspūdis mane aplankė skaitant Jūratės dienoraščių ištraukas – koks gyvas ir sunkiai su pasauliu susitaikantis žmogus ji buvo! Ir šios slaptos tik popieriui skirtos Jūratės mintys bei jos laiškai Rūtai Staliliūnaitei tik dar labiau įskaudina Mykolo žodžius apie mamą namuose ir teatre. Todėl „Kartu...“ (kaip ir kitų) Oginskaitės knygų stiprybė yra ta, kad ji atkuria ne tik menininko, bet ir žmogaus portretą – su visa jo tamsa, baimėm, nerimu, nepasitikėjimu, netikėjimu – be labai žmogiško ir suprantamo noro visa tai užmaskuoti. Kitaip tariant, Jūratė čia parodoma kaip sudėtinga asmenybė, kurios sudėtingumas ir yra jos kūrybos impulsas bei prasmė. Dabar, kai tarp teatro kolegų nugirstu pokalbius apie Jūratę, jaučiuosi kiek labiau ją pažįstanti ir iš savo (tiksliau, iš Rūtos „Kartu...“) perspektyvos“.

Rūta Oginskaitė yra kultūros publicistė, knygų apie menininkus autorė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė. „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ – jos aštuntoji knyga. Varėnos viešojoje bibliotekoje drauge su autore knygą pristatys Rimgailė Renevytė, jau antri metai vertinanti Dalios Tamulevičiūtės festivalio spektaklius kaip žiuri narė.