Spektaklio „Sprendžiant Hedą“ centre – žmogus, žinantis savo „galiojimo laiką“, atsidūręs baugaus klausimo, „ką daryčiau, jeigu žinočiau, kada mirsiu“, akivaizdoje. Tai yra tragikomedija apie žmogų, bandantį pasipriešinti savo „autoriui“, aukštesnei jėgai, dievams, likimui, tačiau nenumaldomai ir kryptingai judantį susinaikinimo link.

Amerikiečių dramaturgo ir scenaristo Jono Kleino pjesė yra garsiosios Henriko Ibseno dramos „Heda Gabler“ interpretacija. Heda klausia, ar įmanoma pasipriešinti jai skirtam likimui, peržengti kažkieno kito primestas socialinio statuso, lyties ir kitokias ribas. Kaip sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė: „Hedos pasipriešinimą Ibseno pjesei galime globalizuoti ir laikyti žmogaus valios pastanga priešintis galios sistemoms, darbo vietų hierarchijai, socialiniam statusui ir t. t.“

Šiemet režisūros magistrantūros studijas baigusios Uršulės Bartoševičiūtės kūryboje tai jau antrasis darbas, žaidžiantis su XIX amžiaus dramaturgais-klasikais. 2019 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre ji pristatė spektaklį „Sniegas. Moteris. Dvikova“, pagal Viliamo Klimačeko pjesę „Čechovas – boksininkas“. Režisierė su uždegančia scenine energija žaidžia kultūros archetipais ir įtaigiai įpina juos į šiuolaikinio pasaulio vaizdinius, išsakydama kritinį požiūrį į tikrovę –informacijos, tekstų, kontekstų ir citatų sąvartyną.