Archyvas

Teatrinės patirties sklaida

Jaunųjų  keliai

Varėnos KC archyvo nuotr.

Matas Dirginčius

Matas Dirginčius apie savo (Karlo) vaidmenį Kirsten Dehlholm spektaklyje ,,Broliai liūtaširdžiai“: Labai džiaugiuosi, kad ši medžiaga leidžia naujai pažvelgti į savo santykį su broliu. Pradėjau jį iš naujo vertinti. Kartu su broliu gyvename viename bute. Atsirado noras pažinti brolį iš naujo. Koks jis yra žmogus dabar? Kas vyksta jo gyvenime? Juk vaikystės ir paauglystės metai buvo visiškai kitokie. Norisi iš naujo ieškoti broliško artumo. Bet noriu kiek sugrįžti prie Karlo klausimo ,,kodėl“. Pasaulio egzistencijos kvestionavimas, klausimas ,,Kodėl taip vyksta?“ primena, kad daug dalykų man pačiam tapo tarsi savaime suprantami, natūralūs, aš jų nebekvestionuoju. Kai pagalvoji, taip natūraliai žmogus priima net baisiausius dalykus. Tad Karlas, kuris spektaklio metu taip dažnai kelia šį klausimą, mane, kaip asmenybę, kažkuria prasme išstumia iš komforto zonos. Norisi eiti ir užduoti klausimus tiek sau, tiek kitiems. Tokius, kurie yra nepatogūs.

(,,Brolių liūtaširdžių“ vaidmenis kuriantys aktoriai: tai sapnas, kuriame leidžiama būti“, Ugnė Kačkauskaitė, Gintė Jokubaitienė, menufaktura.lt)

Matas Dirginčius mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2019-aisiais baigė studijas. Tais pačiais metais priimtas Valstybinio jaunimo teatro etatiniu aktoriumi. Jis aktyvus teatrinio meno dalyvis – jau spėjo sukurti apie 20 teatro ir kino vaidmenų.

Kai prizai jau rankose…Geriausi IX festivalio jaunieji aktoriai Gabrielė Ladygaitė ir Matas Dirginčius.

2018 m. Matui Dirginčiui paskirta George‘o Mikellio (Jurgio Mikelaičio) vardo stipendija LMTA III bakalauro kurso studento Mato Dirginčiaus projektams. 2018 m. Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso Varėnoje laimėtojas kartu su Gildo Aleksos eskizu pagal Igno Šeiniaus romaną ,,Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (dramaturgas − Vaidotas Žitkus, Juozo Miltinio dramos teatras).                            

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2019 m. Matas Dirginčius  laimėjo prizą ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ už sūnaus vaidmenį Kauno miesto kamerinio teatro spektaklyje „Vėjo prigimtis“ pagal Amos Oz apsakymą  (rež. Gildas Aleksa, kompozitorius – Jokūbas Tulaba, scenografas ir šviesų dailininkas – Aistis Lansbergas, vertėjas – Gytis Kudarauskas). 

Kęstutis Cicėnas – ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“. Dešinėje – Eugenijus Guntulionis.

Kęstutis Cicėnas

Kaip atsidūriau aktorystėje? Teatru susižavėjau dar būdamas visai mažas. Pamenu, mama kartą nusivedė į lėlių teatrą. Dar dabar pamenu tą šoką, pamačius tas mažytes lėles – berods, tai buvo ,,Eglė žalčių karalienė“, ir išgirdus žemą moters balsą. Kaip ta lėlė staiga tapo gyva ir įdomi? Tai sukėlė gana baisų, nepažįstamą jausmą, tačiau žadino smalsumą. Mama nuolatos mane vesdavosi į teatrą. Net nežinau, kodėl. Ji gyvenime neturi nieko bendro su teatru, tačiau mes kartu lankydavome operos ir baleto, kitus teatrus. Ji rūpinosi mano kultūriniu pažinimu. Taip pamėgau teatrą. Jau mokyklos laikais susidomėjau Oskaru Koršunovu ir jo spektakliais. Kilo mintis stoti į aktorystę. Aišku, paskutiniais metais mokykloje turėjau kitokių minčių. Galvojau apie mediciną, teisę. Netgi policiją – norėjau tapti kriminalistu. Visgi 12-os klasės pabaigoje nusprendžiau: stosiu į aktorystę, bet tik vieną kartą. Jeigu įstosiu, vadinasi, ten mano vieta. Jeigu ne – tuomet daugiau niekada nemėginsiu. Tarsi ieškojau tam tikro Dievo ženklo.

(,,Aktorius Kęstutis Cicėnas: ,,Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniajai kartai“, okt.lt)

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje  2015 m. Kęstučiui Cicėnui atiteko prizas ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ už Benjamino vaidmenį  Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Kankinys“ pagal Mariaus von Mayenburgo pjesę (rež. Oskaras Koršunovas, scenografijos ir kostiumų dailininkė  – Lauryna Liepaitė, kompozitorius – Gintaras Sodeika, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis, režisieriaus asistentė – Regina Garuolytė). 

Aktorė Karolina Kontenytė. Varėnos KC archyvo nuotr.

Karolina Kontenytė

Svarbiausias mokytojas mano teatro kelyje – Valentinas Masalskis. Jis per ketverius studijų metus nesavanaudiškai atskleidė visas savo atrastas vaidybos paslaptis, išdalino visą sukauptą patirtį, išmokė dirbti komandoje, kurti. Antrame kurse pastatėme spektaklį, su kuriuo gastroliavome po visą Lietuvą, vėliau spektaklių, gastrolių gausėjo. Visą tą laiką jis buvo šalia: pirmųjų susitikimų su žiūrovais metu, prieš kiekvieną pasirodymą individualiai kiekvienam aktoriui duodavo pastabų, drąsindavo, o jau po spektaklių, grįžtant į Klaipėdą, automobilyje aiškindavo, ką vienas ar kitas padarėme gerai ar blogai, kaip galėjo ar turėjo būti. Šis laikas buvo neįkainojamas, tokios praktinės paskaitos nublanksta prieš visą teoriją. Dar ir dabar, kai jaučiuosi sutrikusi, kurdama vaidmenį, klausiu Masalskio patarimo. Esu jam labai dėkinga.

(,,Karolina Kontenytė: ,,Bohemiškas aktorių gyvenimas – jau praeitis“, Rūta Žukė, ,,Vakarų ekspresas“)

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2016 m. ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ − Karolina Kontenytė už Bertos vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ pagal Augustą Strindbergą (rež. Mara Kimelė, scenografas – Reinis Suchanovs, kostiumų dizainerė – Baiba Litina, šviesų dailininkas – Mantvydas Poškus, režisierės asistentas – Vaidas Jočys).

Šokio teatro režisierė Anželika Cholina

Virginija Kuklytė

Į klausimą, ar nesigaili, kad pasirinko aktorės profesiją, Virginija Kuklytė atsakė taip: Profesine prasme nesigailiu, nes kol kas viskas sekasi, dėl to negaliu gailėtis ir skųstis. Stažavausi Japonijoje, režisieriaus Tadashi Suzuki teatre. Bendradarbiaujame su žymiu režisieriumi iš Gruzijos Gela Kandelaki – iš to randasi ir kūryba, ir graži dviejų trupių draugystė. Gastrolės Sibire su Oskaro Koršunovo teatru. Operos ,,Turandot“ kūrimas Norvegijoje kartu su dalyviais iš skirtingų šalių. Garbingu keliu pripažinimo link einame ir su bendraminčiais, t. y. ansambliu DEGAM. Per šiuos metus gavau tris svarbius apdovanojimus. Tapau Nacionalinės dramaturgijos festivalio ,,Versmė“ nugalėtoja su spektakliu ,,Namisėda“, Vytauto Kernagio stipendijos laureatė ir dar šviežutėlė I vieta Aktorių duetų konkurse Teatro sąjungoje. Atrodo,  kad turėčiau tik džiaugtis ir džiaugtis, bet, kaip ir visur, būna visko.

(,,Aktorė V. Kuklytė: ,,Geri dalykai gyvenimo nekeičia“, IQ/KULTŪRA)

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2015 m. vertinimas ,,Geriausia jaunoji aktorė“ pripažintas Virginijai Kuklytei už Nastazijos, šeimininkės, rašytojo žmonos  vaidmenis ,,Knygos teatro spektaklyje „Prabangos“  (rež. Alius Veverskis, kostiumų dailininkė – Jurgita Januškevičiūtė, scenografijos dailininkė, juvelyrė – Martyna Bartkutė, fotografas – Deivis Lukas, projekcijos autorius – Leonas Blėdis, garso specialistė – Laura Misiukevičiūtė, šukuosenos Rūtos Marozovienės, prodiuserio asistentė – Eglė Kaukėnaitė). 

Prizą ,,Geriausias festivalio spektaklis“ 2011 m.  Anželikai Cholinai įteikia Varėnos meras Vidas Mikalauskas.
Kalba 2019 m. ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ Gabrielė Ladygaitė. Apdovanoja LNKC  teatro poskyrio vedėja Irena Maciulevičienė – kairėje.

Gabrielė Ladygaitė

Ar aktorystė yra pašaukimas, ar sunkus darbas? Neįsivaizduoju. O kas yra tas pašaukimas? Manau,  kad pašaukimas yra aistra, kuri veda tai daryti, o jei yra vedanti aistra, atsiras valandos darbui ir neskaudės taip. Su meile dirbamas darbas yra kitoks, ne toks kankinantis, nes vedamas aistros. Taip, labai sunku, būna sunkių momentų, kad, rodos, viskas: metu, nebenoriu, pavargau, bet praeina nuovargis ir toliau dirbi.<…>Jei nuoširdžiai ir atvirai eini į sceną, visuomet bus sudėtinga. Atsivérti, manau, daug kam, gal net visiems, yra sudėtinga. O jeigu nori tai daryti scenoje, tarp žmonių… Tačiau gauni atgal tikrai daug. Net šiurpas eina pagalvojus. Jei pavyksta užmegzti dialogą su žiūrovu, tai yra didžiausias laimėjimas Žemėje. Net jei tai vienas iš 70, 100, 200 žiūrovų. Vienas žmogus. Jei tau pavyksta su juo užmegzti dialogą – viskas. Tai yra laimėjimas.

(,,G. Ladygaitė: aktorius – lyg detektyvas“, Paulina Okunytė, ,,Kauno diena“)

2018 m. Kauno teatralų apdovanojimuose ,,Fortūnos“ diplomas Gabrielei Ladygaitei įteiktas už Mari vaidmenį  Eleonoros Baker monodramoje ,,Mari Kardona“ pagal Albero Kamiu romaną ,,Svetimas“. Už tą vaidmenį 2018 m. Gabrielė  Ladygaitė buvo nominuota ,,Auksiniam scenos kryžiui“

Po apdovanojimo…  Aktorė Gabrielė Ladygaitė.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2019 m. ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ − Gabrielė Ladygaitė už vaidmenį Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Šventė“ (režisierius ir scenaristas − Agnius Jankevičius, scenografijos ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė, vaizdo menininkas – Ridas Beržauskas, režisieriaus asistentė – Justė Burškaitytė).

Eimantą Pakalką, ,,Geriausią festivalio jaunąjį aktorių“ 2018 m., apdovanoja Varėnos meras Algis Kašėta.

Eimantas Pakalka

,,Spektaklio kampus laiko vienas aktorius – Eimantas Pakalka, talentas, atliekantis itin puikų darbą, išsklaidydamas  mitą apie tai, kad šiaurės Europos aktoriai yra šalti“,− teigia Elisa Diez iš portalo ,,Butaques I Somnis“. ,,Subjektyvi beprotystės vizija įkūnyta taikliai. Taip pat ir pilkos masės dominavimo, ir lyderiavimo prasmės klausimais. Eimanto Pakalkos vaidyba tai pateikia neįprastai ir nepatogiai spontaniškai. Jis žino, kaip užsitarnauti žiūrovo užuojautą, pasiglemžti jį ir nepaleisti iki pat pabaigos. Kaip tik tuomet, kai personažas apleidžia savo sąsajas su pasauliu, mus pakeri aktoriaus darbas. Nors režisierių labiau domina ideologijos gimimas, o ne psichinės ligos išsivystymas, paralelė tarp šių dviejų linijų išryškėja aktoriaus vaidybos dėka“,  − F. Solla iš ,,En Platea“. ,,Eimantas yra be galo talentingas aktorius, ir tik tokie aktoriai gali imtis ,,Pamišėlio užrašų“. Iki šiol šios medžiagos ėmėsi tik labai talentingi aktoriai: Valentinas Masalskis, Dainius Kazlauskas, Vainius Sodeika. Šio vaidmens amplitudė yra ypač plati. Visi šie aktoriai turi kažkokią esminę charizmą, tam tikrą aktorinę prigimtį“, − pasakojo O. Koršunovas.

(,,Naujoje premjeroje – Oskaras Koršunovas apie pamišėlio pranašystes“, menufaktura.lt)

40-ojo festivalio LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS  laureatas ir Eimantas Pakalka. Už geriausią vyro (Pamišėlio) vaidmenį Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje ,,Pamišėlis“ apdovanotas aktorius Eimantas Pakalka. Prizą įsteigė kelionių organizatorius ,,Eura“ ir UAB ,,Autotoja“. Tarptautiniame festivalyje ,,Andriyivsky Fest“ Kijeve Eimantas Pakalka apdovanotas už geriausią vyrišką (Pamišėlio) vaidmenį. Eimantui už šį spektaklį žiūrovai plojo Barselonoje, Sankt Peterburge,  Helsinkyje, Paryžiuje ir kt.

Apdovanotas Eimantas Pakalka.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2018 m.  Eimantas Pakalka − ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ už Aksentijaus Popryščino vaidmenį OKT spektaklyje „Pamišėlis“  pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą ,,Pamišėlio užrašai“ (rež. Oskaras Koršunovas, scenografai − ,,randomheroes“, kompozitorius – Dominykas Digimas,  kostiumų dailininkas – Juozas Valenta, videoprojekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius).

  Aktorius Rokas Petrauskas. Varėnos KC archyvo nuotr

Rokas Petrauskas

Žiūrovas yra pats svarbiausias spektaklio veikėjas. Kartais jis būna kaip siena, kurios niekaip negali pramušti, kad ir kaip besistengtum, o kartais įvyksta nuostabiai lengvas ir malonus apsikeitimas emocijomis, ir žiūrovui perduodi visas įmanomas spektaklio nuotaikas. Improvizacija atsiranda tik tada, kai aktorius labai laisvai jaučiasi tiksliai sustatytuose rėmuose, kai gali tiksliai valdyti situaciją, žaisti netikėtumais ir paradoksais. Teatre, kaip ir muzikoje, tu turi žinoti abėcėlę, mokėti gamą, nenukrypti nuo tonacijos, kitaip bet kokia improvizacija bus pro šalį.

(,,Domino“ teatro aktoriai kalba apie tikrą ir netikrą juoką“, ,,Respublika“) 

Rokas Petrauskas spėriai žengia pasirinktuoju aktorystės keliu: jau yra sukūręs apie 40 teatro, kino ir televizijos vaidmenų, dalyvavo 20 įvairių festivalių, iš kurių ne vienas tarptautinis, − tai  ,,Mythos“  Rennes  mieste ir Avinjono festivaliai Prancūzijoje, festivaliai Maskvoje, Minske, Edinburge, teko vaidinti  net Kinijoje ir kt. 2013 m. – Rokui Petrauskui įteiktas ,,Fortūnos“ diplomas už sūnaus Karlo vaidmenį Kauno mažojo  teatro spektaklyje Mario Fratti „Sesuo“, 2014 m. laimėta I vieta aktorių dueto konkurse.

Rokas Petrauskas vaidmenyje – spektaklis Mario Featti ,,Sesuo“. J. Kamensko nuotr

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje. 2012 m. ,,Ryškiausias festivalio jaunasis aktorius“ − Rokas Petrauskas (tai buvo pirmasis apdovanojimas jo kūrybinėje veikloje) už sūnaus Karlo  vaidmenį  Kauno mažojo  teatro spektaklyje Mario Fratti „Sesuo“ (rež. Artūras Žukauskas, kompozitorius – Antanas Jasenka, scenografija ir kostiumai Neringos Keršulytės). 

2017 m. ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ Paulius Pinigis.

Paulius Pinigis

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2017 m. Paulius Pinigis yra laimėjęs prizą ,,Geriausias jaunasis aktorius“ už Žefo vaidmenį Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje „Žiurkiagalviai“ pagal Natašos de Pončeros pjesę (spektaklį statė kūrybinė grupė, vertėja – Akvilė Melkūnaitė, scenografė – Paulė Bocullaitė, šviesų dailininkas – Artūras Lepiochinas), o 2019 m. buvo įteiktas specialus komisijos diplomas  už sėkmingą aktorių Laimos Akstinaitės ir Pauliaus Pinigio duetą spektaklyje Ingmaro Villqist ,,Helverio naktis“

(rež. Valentinas Masalskis, scenografė – Paulė Bocullaitė, kompozitorius  − Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas – Artūras Lepiochinas). 

Apie spektaklį ,,Helverio naktis“ Paulius Pinigis sakė: Tai spektaklis apie moterį. Tai – esminis skirtumas tarp mūsų statomo spektaklio ir jau buvusio pastatyto prieš  tai. Manau,  jog pagrindinė šios pjesės vertybė yra pasiaukojimas ir tarnystė kitam žmogui. Nes, mano nuomone, šiandienos pasaulyje šių dalykų jau maža. Šias vertybes darosi sunku surasti tiek realiame gyvenime, tiek teatre. Moters linija ir jos atsidavimas tam, ką ji daro, − labai stiprus, nematytas ir nykstantis dalykas, kuris yra šventas ir vertas didelės pagarbos. Todėl apie tai įdomu ir svarbu kalbėt.(,,Helverio naktis“: ar esame pakantūs kitoniškumui“, 7md./teatras)

Vainius Sodeika Mykoliuko vaidmenyje – spektaklis ,,Dėdės ir dėdienės“. VMT  nuotr.

Vainius Sodeika

 Teatro dieną Kauno dramos teatre Vainius Sodeika vaidino Leonidą Donskį. Į klausimą, kaip toks personažas atsirado, sakė: Ketvirtoje klasėje aš svajojau būti Donskiu. Žiūrėdavau ,,Be pykčio“, vėliau skaičiau daug jo interviu, knygų recenzijas. Rinkau medžiagą: koks jo požiūris, kokia pasaulėžiūra, kaip jis pateikia savo poziciją. Susideda daug dalykų, kad tu  galėtum ir turėtum teisę pabandyti bent akimirką juo pabūti, pagyventi Donskio gyvenimą. Kai vieno aktoriaus paklausė, kas jam yra aktorystė, jis atsakė, kad jo profesija – tai galimybė gyventi kitų gyvenimus, nemokant už juos tikrosios kainos. Man patinka šis teiginys, jis mane įkvepia.

(,,Advokatas Vainius Sodeika: ,,Laimėti žiūrovą be salto…“, Monika Jašinskaitė, Bernardinai.lt)

Vainius Sodeika sukūręs dešimtis įvairaus profilio teatro ir kino vaidmenų, dalyvavo įvairiuose projektuose. 2010 m. Maskvos monospektaklių festivalyje ,,Solo“ įvertintas ,,Kontraboso“ statulėle už  Popryščino vaidmenį pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą ,,Pamišėlio užrašai“  paties Vainiaus režisuotame spektaklyje. 2012 m. nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje ,,Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose“. 2017 m. laimėjo ,,Auksinį scenos kryžių“ už nepagrindinius Luckaus ir Vitenbacho vaidmenis spektaklyje ,,Lokis“ (rež. Lukas Tvarkovskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2014 m. Vainius Sodeika − ,,Geriausias festivalio jaunasis aktorius“ už Mykoliuko vaidmenį Vilniaus mažojo teatro spektaklyje pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką  „Dėdės ir dėdienės” (inscenizacijos autorė ir režisierė − Gabrielė Tuminaitė, kompozitorius – Giedrius Puskunigis, scenografė ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dapkienė, grimo dailininkė – Dalia Žakytė-Bučienė).

  Aktorė Agnė Šataitė.

Agnė Šataitė

Kažkas vis dėlto šiame spektaklyje įvyko, sąmonėje išlieka šviesus įspūdis, net savotiška katarsio patirtis. Galvodamas apie šias estetinio išgyvenimo akimirkas, pirmiausia prisimenu puikią kai kurių aktorių vaidybą.<…> Nepaprastai gyvybinga Agnės Šataitės Severija: gaivališkas energijos proveržio derinimas su primityviojo žmogaus naivumu, kažkoks grubus ir nestilizuotas grožis išreiškiamas dinamiška scenine kūno kalba, siautulingais dvasios proveržiais. Iš pradžių buvusi statiška, iliustratyvi figūra, Severija po truputį atgyja, įsisiautėja ir nė vieno nepalieka abejingo. Ji visiškai atitinka Vaižganto vitališkojo žmogaus formulę ir yra spektaklio žvaigždė, − apie Agnės Šataitės  sukurtą Severiutės vaidmenį literatūrologas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas Regimantas Tamošaitis rašė portale lrytas.lt.

Aktorė Agnė Šataitė yra sukūrusi per 20 teatro, kino ir televizijos vaidmenų. 2015 m. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Agnė Šataitė paskelbta geriausia aktore − ,,Auksinį scenos kryžių“ ji pelnė už Severiutės vaidmenį spektaklyje ,,Dėdės ir dėdienės“ bei Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje ,,Savižudis“.  

2015 m. Agnė Šataitė apdovanota ,,Giminių prizu“ už antraplanį vaidmenį.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje apdovanota du kartus: 2014 m. Agnei Šataitei atiteko  prizas ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ už Severiutės vaidmenį Vilniaus mažojo teatro spektaklyje pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės” (režisierė ir scenarijaus autorė – Gabrielė Tuminaitė, kompozitorius – Giedrius Puskunigis, scenografė ir kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dapkienė, grimo dailininkė – Dalia Žakytė-Bučienė). 2015 m.  Agnei Šataitei  įteiktas  ,,Giminių prizas“ už Serafimos vaidmenį Vilniaus valstybinio mažojo teatro spektaklyje ,,Savižudis“ pagal Nikolajaus Erdmano pjesę (rež. Gabrielė Tuminaitė, adaptacijos autorius – Tomas Stirna, dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dapkienė, kompozitorius – Giedrius Puskunigis). 

 ,,Geriausia festivalio jaunoji  aktorė“ Aistė Šeštokaitė.

Aistė Šeštokaitė

Galvojant apie tai, kas yra ,,Keistuolių teatras“, pirma man šaunanti mintis, kad mes, čia sėdintys, ir esame ,,Keistuolių teatras“. Pabaigę studijas, mes visi prie jo prisidėsime, o keistumas juk ir slypi ten esančiuose žmonėse. Labai norisi, kad atėję į teatrą įneštume naujų atspalvių. Viliuosi, kad nesistengsime užkonservuoti kažkokį paveldą, o būsime tokie, kokie tuo metu jausimės esantys, su visomis savo unikaliomis keistenybėmis.

(,,Jaunieji ,,Keistuolių teatro“ aktoriai jau susilaukė pripažinimo“, Agnė Vidugirytė, Vilniuje.info/news)

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2018 m. ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“ − Aistė Šeštokaitė už Liukos Kaminskaitės vaidmenį ,,Keistuolių teatro“ spektaklyje „Riešutų duona“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką (rež. Aidas Giniotis, scenografė – Ramunė Skrebūnaitė, režisieriaus asistentas – Matas Pranskevičius).

 Apdovanotas  aktorius Donatas Švirėnas.

Donatas Švirėnas

Turiu viduje visko – ir gero, ir blogo. Vieni prie širdies gali glausti, kiti galbūt nemėgsta ar keikia – visiems juk neįtiksi. Taip ir reikia, manau, net ir pats blogiausias turi širdį, gal ir labai mažą, bet vis tiek turi. Taip pat ir ,,gerietis“ – juk nėra iki galo gero žmogaus. Tai taip ir laviruoju tarp juodo ir balto… Aišku stengiuosi būti gerietis, bet kartais išeina atvirkščiai. Apie credo? Gyvenu gyvenimą, kuris, manau, kažkiek surežisuotas iš aukščiau. Tiesiog klausausi širdies, galbūt labiau nei proto, bet dėl to nelaikau savęs bepročiu. Toks jau gimiau – su stipresne širdimi. Jeigu nežinau, ką daryt, − nedarau nieko, jei duoda imu, galiu duoti – duodu.

(,,AKTORIUS DONATAS ŠVIRĖNAS: KLAUSAUSI ŠIRDIES“, Aistė Noreikaitė, kulturopolis.lt)

Donatas Švirėnas jau yra sukūręs apie 30 teatro, kino ir televizijos vaidmenų. 2018 m. 34-ajame Rokiškio profesionalių teatrų festivalyje buvo apdovanotas už geriausią nepagrindinį vaidmenį Eimunto Nekrošiaus režisuotame spektaklyje ,,Kalės vaikai“.

Pirmasis jo kūrybinės veiklos įvertinimas buvo 2011 m. Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – apdovanojimas ,,Ryškiausias festivalio jaunasis aktorius“ už Oskaro vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Oskaras ir ponia Rožė“ pagal Eriko Emanuelio Šmito kūrinį  (rež. Povilas Gaidys, dailininkas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Benhardas Calzonas).

  ,,Ryškiausia festivalio jaunoji aktorė“ – Gerda Vilimaitė.

Gerda Vilimaitė

Aktorė Gerda Vilimaitė nenusiteikusi daug kalbėti – savo gyvenimiškas nuostatas nusako labai trumpai: ,,Žydėk, kur augi. ,,Naisių vasaros teatras“ – man didelis džiaugsmas.“

Gerda Vilimaitė − ,,Naisių vasaros teatro“ aktorė, dainininkė, sukūrusi  keliolika įvairiaspalvių vaidmenų. Ji išsiskiria kaip charakteringų personažų kūrėja. Aktorė filmavosi seriale ,,Naisių vasara“ (rež Raimundas Banionis).Gerda − aktyvi visuomenės narė, linkusi į politiką: 2012 m. buvo kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje  2012 m. ,,Ryškiausia festivalio jaunąja aktore“ pripažinta Gerda Vilimaitė už mokyklos direktorės vaidmenį ,,Naisių vasaros teatro“ spektaklyje „Škac, mirtie, visados  škac…“ (rež. Regina Steponavičiūtė, scenografas ir kostiumų dailininkas − Galius Kličius, sceninio judesio režisierė – Vesta Grabštaitė).

Monika Vaičiulytė įvertinta už ,,Ryškiausią debiutą“  – Marijos vaidmenį spektaklyje ,,Mergaitė, kurios bijojo dievas“.

Monika Vaičiulytė

Manau, aktorius neprivalo būti išgyvenęs konkrečios situacijos, panašių įvykių kaip personažas. Tačiau jausmų, išgyvenimų prasme – sąsajos būtinos. Tarkim, gali vaidinti  emigrantą, pats juo nebuvęs, švaistytis scenoje ginklu, kriminalinio pasaulio nematęs. Bet jei nejutai skausmo, niekada neieškojai prasmės savy ir aplink, jei nebuvo  tavo gyvenime išbandymų − nesuvaidinsi, nepajusi ir neperprasi personažo jausmų. Juk aktorius jį užpildo turiniu, kurį turi savyje kaip asmenybė.

(,,Monika Vaičiulytė: ,,Jei savyje nesi ieškojęs prasmės, nerasi…“, Reda Milaknienė, ,,Gimtasis Rokiškis“)

Monika Vaičiulytė yra teatro, kino ir televizijos aktorė, palikusi žiūrovų atmintyje ne vieną įtaigų vaidmenį. 2011 m. ji kategorijoje ,,Debiutas/Jaunasis menininkas“ už Marijos vaidmenį Gintaro Grajausko pjesėje ,,Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ buvo apdovanota ,,Auksiniu scenos kryžiumi“; šiam apdovanojimui buvo nominuota už vaidmenį Oskaro Koršunovo spektaklyje ,,Išvarymas“.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2010 m. kaip ,,Ryškiausias debiutas“ buvo įvertintas Monikos Vaičiulytės sukurtas Marijos vaidmuo Klaipėdos dramos teatro spektaklyje Gintaro Grajausko „Mergaitė, kurios bijojo dievas“ (rež. Jonas Vaitkus, scenografas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Gintaras Kizevičius).Tai buvo pirmasis apdovanojimas jos teatrinėje veikloje. 

Režisierius Žilvinas Vingelis apdovanotas už ,,Geriausią festivalio režisūrinį debiutą“.

Žilvinas Vingelis

Paprastai tariant, idėja, kad pasaulis tėra iliuzija ar teatras, manęs negąsdina. Veikiau ramina. Kartais pagalvoju, kas sukūrė visą šį susireikšminusių būtybių skruzdėlyną, kas yra šios tuštybės autorius? Gal tai mes patys? Nes mūsų prisirišimas prie daiktiškos tikrovės, socialinių vaidmenų ar tapatybių padaro mus veržlius, konkurencingus, su kažkuo nežinia dėl ko kovojančius, bet pamiršusius save pačius, vidinį susikaupimą. Tai privertė mane atsigręžti į ispanų baroką, be viso kito, kalbantį dar ir apie įvairių žanrų sintezę, ir pamėginti skirtinguose scenos meno žanruose – dramoje, lėlių teatre, šokyje, operoje – surasti tai, kas juose yra esmingiausia.

(,,Režisierius Žilvinas Vingelis: ,,Noriu kurti ir nežinoti, ką atneš rytdiena“, Andrius Jevsejevas, 15min.lt) 

Žilvinas Vingelis – Lietuvos teatro režisierius, dramaturgas, instaliacijų ir performansų autorius, muzikantas. Jam 2020-aisiais − dar tik 27-eri, bet visuomenei jau pristatė 10 teatrinio scenos meno kūrinių kaip režisierius ar režisierius dramaturgas. Daugiausiai laureato titulų yra pelnęs už muzikinius pasirodymus: 2010 m. konkurse ,,Pavasaris, poezija muzika“ − ,,už sceninį artistiškumą“, konkurse ,,Mūsų dienos – kaip šventė“  už ,,Beprotiškai fantastišką kūrinio išpildymą“, KTU16 festivalio  ,,Dalyvis, sulaukęs daugiausiai publikos simpatijų“. 2012 m.  konkurse ,,Pavasaris, poezija, muzika“  − III vieta solistų kategorijoje, konkurse ,,Mažoji akcija“ – pagrindinės nominacijos ,,Akcijų bardas“ laureatas, Lietuvos dainuojamosios poezijos konkurso finale II vieta,  konkurse-festivalyje ,,Skersvėjis“ pelnytas ,,Geriausio vokalisto“ vardas. 

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje laimėtas apdovanojimas ,,Geriausias festivalio režisūrinis debiutas“ už spektaklį „Lila: slaptas Demiurgo žaidimas“ ( režisierius ir scenarijaus autorius − Žilvinas Vingelis, scenografė ir kostiumų dailininkė – Neringa Keršulytė, choreografė – Christina Batian, projekcijų autoriai – Rimas Sakalauskas ir Kornelijus Jaroševičius, muzikos konsultantas – kompozitorius Gabrielius Simas Sapiega, gyva muzika Tado Motiečiaus, garso dizainas Ryčio Gedvilo, režisieriaus asistentė – Daina Ulmytė, Vilniaus teatras „Lėlė“, teatro vadovas − Juozas Marcinkevičius). 

Kalba 2017 m. ,,Geriausia festivalio jaunoji aktorė“  Juliana Volodko.

Juliana Volodko

  Teatro kritikų straipsniuose yra ne kartą pažymėtas Julianos Volodko gebėjimas perprasti kuriamą vaidmenį. Pavyzdžiui, Julijus Lozoraitis, komentuodamas spektaklio Antono Čechovo ,,Dėdė Vania“ pastatymo ypatumus, pabrėžia: ,,Aktorė Juliana Volodko (Jelena Andrejeva) pribloškia sugebėjimu nepalikti nė mažiausio plyšelio tarp savo asmenybės ir personažo charakterio – ji pertekusi vitališkumo, muzikaliai vibruojanti.“ (,,Proceso dalyvio samprotavimai“, literaturairmenas.lt) Daiva Šabasevičienė, kalbėdama apie Mariaus Ivaškevičiaus ,,Rusiško romano“ sceninę  interpretciją, teigia: ,,Juliana Volodko – tiesiog įsikūnijusi ir į Kiti, ir į Mašos vaidmenis.“

(,,Tolstojaus traukinys“, manufaktūra.lt)

Juliana Volodko aktorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė 2013 metais,  tačiau iki 2019-ųjų jau spėjo sukurti per trisdešimt įvairiaspalvių  vaidmenų.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2017 m.  Juliana Volodko pripažinta ,,Geriausia festivalio jaunąja aktore“ už gėlių pardavėjos Elizos Dulitl vaidmenį Lietuvos rusų dramos teatro spektaklyje „Pigmalionas“ pagal Georgo Bernardo Šo pjesę (rež. Linda Urbona, scenografė ir kostiumų dailininkė – Nino Kitia, muzika Fausto Latėno, režisieriaus asistentė – Kornelija Krasilnikovaitė).

Aktorius Donatas Želvys. Varėnos KC archyvo nuotr.

Donatas Želvys

Ką reiškia būti aktoriumi? Dažnai užduodu sau šį klausimą. Permąstau, ką man reiškia daryti tai, ką darau. Yra profesijų, kurios labai aiškiai apibrėžtos. Juk gydytojas tiksliai žino, koks jo darbo tikslas, – gydyti žmones. O aktorystė yra gana neapibrėžta profesija, tačiau man ji – žodžio laisvė. Galiu viešai kalbėti svarbiomis ir aktualiomis temomis. Dažnai skaitau pjesę ir matau, kad jos nenoriu  vaidinti, nes nejaučiu jos, jos žodžiai manęs nepaliečia. Šiuo metu man norisi daryti tik tai,  ką sąmoningai suvokiu, kodėl darau, nes kitaip per dažnai kyla klausimų, kur tavo veikloje prasmė. Jei į teatro salę ateina du šimtai žmonių ir bent vienas žmogus, palietus kokią nors temą, grįžęs namo, susimąsto, tai man didelis laimėjimas ir aktorystės džiaugsmas.

(,,D. Želvys: aktorystė man − žodžio laisvė“, Agnė Graikšaitė, DELFI.lt)

Donatas Želvys baigė Klaipėdos universiteto Menų fakultetą (kurso vadovas − Valentinas Masalskis). Nuo 2012 m. yra Klaipėdos jaunimo teatro aktorius. Donato teatrinė veikla labai intensyvi:  jau spėjo sukurti  per 30 įvairių vaidmenų, net ir gana sudėtingų. Jam teko vaidinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitur. 2017 m. ,,Geriausio aktoriaus“ prizas įteiktas Donatui Želviui už monospektaklį ,,Kontrabosas“ per festivalį ,,Vaidinam žemdirbiams“ Rokiškyje.

Malonu, kai prizas glėbyje… Džiaugiasi ir aktorė Violeta Podolskaitė. Rūtos Averkienės nuotr.

Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje 2016 m. ,,Geriausiu festivalio jaunuoju aktoriumi“ pripažintas Donatas Želvys už šauktinio vaidmenį Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje  „Šauktiniai“ (rež. Paulius Pinigis, kompozitorius – Edgaras Žaltauskas, scenografė – Renata Valčik, šviesų dailininkas – Julius Kuršys). 

Festivalio sklaida

Festivalio sklaida